Origjina
e largėt

Tradita
e familjes

Krijimtaria
artistike
Hyrje | Biografi | Ēamėria | Bilal Xhaferri | Vlerėsime


ELIMĖT

Nga Shefki Hysa

Fatos Mero Rrapaj, studiues i mirėnjohur i folklorit ēam, si u shemb diktatura dhe u hapėn kufijtė shtetėrorė, mendoi tė bėnte njė udhėtim nėpėr viset e Ēamėrisė. E kishte shumė pėr zemėr atė krahinė tė Shqipėrisė, tė aneksuar prej Greqisė, me ndihmėn e Fuqive tė Mėdha, nė bazė tė njė Traktati tė fshehtė tė Londės, mė 1913, viti mė i mbrapshtė pėr shqiptarėt… Pothuajse ēdo qelizė tė historisė sė Ēamėrisė e kishte shkuar nėpėr filtrat e mendjes sė tij, e kishte bredhur me imagjinatė ēdo pėllėmbė trualli tė saj, ndonėse nuk i ishte dhėnė kurrė mundėsia pėr ta parė me sy… Dhe jo se nuk kishte dashur… Vetėkuptohet, ia kishte ndaluar diktatura…

U paraqit pėr t'u pajisur me vizė nė Ambasadėn Greke, nė Tiranė, mirėpo, sapo mėsuan se kush ishte, nė vend qė ta respektonin, i mbyllėn derėn nė fytyrė.
Deshi tė kundėrshtonte, tė protestonte, tė rebelohej, por kuptoi se ishte e kotė tė harxhonte energji pėrballė mureve shurdhmemece qė rrethonin ndėrtesėn e ambasadės.

- Derrat! - shau nėpėr dhėmbė.
Nuk i besohej dot se njė hiē, njė nėpunės anonim grek, njė fytyrė e zeshkėt, e dhjamosur burokrati, nė njė trup tė paktė, qė i rėndonte dheut me njė skelet njė metėr e gjysmė, tė pluhurosur nėpėr vite prej pluhurit tė shkresurinave, ishte sjellė me tė si me njė kafshė... Mbeti ashtu i hutuar njė hop… Ende, midis xixave tė syve, i lėvrinte pėrpara njė pamje feēke cipėzezė e asaj sajese, merimangoderronjeri, qė thuri sakaq njė rrjetopengesė si pėr tė ndalur hovin e dėshirave tė tij…

I ktheu shpinėn gjithė mllef asaj godine ku gatuhej ajo farė diplomacie, dhe, aty pėr aty, sepse iu pėrfytyrua si njė ngrehinė mitike, shpirti i sė cilės nėpėr shekuj ishte barbaria greke, me fytyra Gorgonash, Sirenash, Ēirēesh, Kalipsosh, Cerberėsh e lloj lloj pėrbindshash gjėmėzinj tė legjendave… Eh!… Ngrehinė qė bartte ende pėrsipėr mallkimin e sa e sa breza viktimash… Eh!… Grekėt!… Barbarė dhe tė pabesė si Odiseu, stėrgjyshi i tyre!… Ndiente njėherėsh neveri, keqardhje dhe mėshirė, ndėrsa shkonte ndėr mend sesa tė ulėt e shfaqnin veten ata, herė-herė, nė krahasim me heronjtė dhe tė diturit e antikitetit… Sa gjė poshtėruese pėr atė histori tė lavdishme me tė cilėn mburreshin!… Jo, grekėt nuk mund tė ishin kurrsesi trashėgimtarė tė thesareve tė asaj bote tė lashtė!… Vėrtet pėr t'u mėshiruar prej Zotit!…

Eh!… Mesa dukej edhe atė e quanin armikun e tyre, ngaqė jetėn e vet ia kishte kushtuar mbledhjes dhe studimit shkencor tė vlerave tė rralla tė folklorit tė Ēamėrisė. Pra, e barazonin me ēamėt!… Nuk i dhanė vizė hyrjeje pėr nė Greqi, siē nuk u jepnin edhe ēamėve... E kishin trajtuar edhe atė me pėrbuzje dhe pėrēmim, njėlloj si ēamėt…

I dhembi dyfish zemra kur ndjeu se ē'do tė thoshte tė gjendeshe ballas armiqėsisė sė vjetėr greke, siē u gjendėn rishtas ēamėt, tė cilėt shpresonin se kishte ardhur ēasti tė ktheheshin nė vendlindje, nė shtėpitė e tyre… Shpresonin tė ndreqej ajo padrejtėsi e madhe, qė u ishte bėrė dikur prej shovinistėve grekė… Ata e dinė ē'kanė hequr… Rrėqethet edhe foshnja nė bark tė nėnės, po tė dėgjojė ato mizori qė kanė vuajtur… Ēamėt, ish-shtetas grekė, me kombėsi shqiptare, banorė etnikė tė Ēamėrisė, u dėbuan me dhunė prej shtėpive tė tyre, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore… U dogjėn fshatra e qytete tė tėra, u dogjėn e u rrafshuan shtėpitė, u dogjėn ullinjtė, u dogjėn dhe varret… E tėrė Ēamėria u shndėrrua nė njė krematorium, ku digjeshin njerėzit e saj tė gjallė, siē digjeshin hebrejtė prej nazistėve nėpėr kampet e pėrqendrimit… Dhe, mos e harroni, kėtė gjėmė e hodhėn mbi kryet e ēamėve grekėt, bashkėshtetasit, me bekimin e… shtetit grek…

Ata, qė mundėn tė shpėtonin, u strehuan si refugjatė nė Shqipėri e gjetkė… Vazhdimisht nė pritje… nė pritje pėr tė parė Kepin e Shpresės sė Mirė qė nuk e panė kurrė… Kanė kaluar mė shumė se pesėdhjetė vjet dhe, ēuditėrisht, nuk janė lodhur sė prituri… Si Odiseu i grekėve, dallgė mė dallgė, nė kėrkim tė Itakės sė vet… Ēamėt nė kėrkim tė Ēamėrisė…

Pra ata, hasmit, nuk i dhanė vizė pėr nė Ēamėri. Bukur. Punė e madhe fort! Edhe ai nuk do tė hiqte dorė nga synimi pėr tė parė atė vendėndėrr. Aty pėr aty vendosi tė vepronte njėlloj si ēamėt: do ta kalonte ilegalisht kufirin tokėsor. Kėshtu bėnin tėrė pleqtė ēamė, tė cilėt donin t'i shihnin edhe njė herė para se tė vdisnin shtėpitė e tyre nė Ēamėri, qė i kishin braktisur prej dhunės shumė e shumė vite mė parė. Shkonin nė Jug, nė Konispol, qytet i vogėl nė cep tė vendit fare, qendėr e asaj pjese tė Ēamėrisė tė mbetur kėtej kufirit dhe, duke shfrytėzuar natėn, kapėrcenin matanė nė territoret e Ēamėrisė qė kontrolloheshin prej shtetit grek. Kėtė e bėnin edhe djemtė e nipat e tyre qė kishin mall tė shihnin pronat e tė parėve. Kėmbė tė forta duheshin…

Fatosi uli kokėn dhe vėshtroi kėpucėt. Mendoi, jo pa shaka, se i duhej tė mbathte ndonjė palė opinga nga ato me llastik gome makinash, si dikur nė djalėri, kur ishte maleve partizan dhe luftonte kundėr nazistėve pushtues. Gjunjėt i kishte ende si atlet dhe patjetėr do ta mbanin peshėn e trupit tė tij tė mpakur nga pleqėria. Megjithėse i kishte mbushur qėkur tė gjashtėdhjetat, dukej ende kockė e fortė, si gjithmonė bredharak nė kėrkim tė lėndės sė parė pėr studim shkencor. Nė jetė kishte vuajtur shumė, herė me punė e herė i papunė, herė i ngrėnė e herė i pangrėnė, vazhdimisht nė kėrkim tė thesareve tė reja folklorike, kudo ku ishin ngulimet ēame, madje e kishin burgosur ca vite pėr idetė antikomuniste, duke shpėrfillur edhe tė qenurit e tij veteran lufte.

2.
U tha, u bė! Kėshtu e kishte Fatosi dhe s'tundej lehtė nga vendimet qė merrte. Tė nesėrmen nė mbrėmje, me autobuzin e vjetėr e tė vetėm tė linjės, mbėrriti te rrapi i madh i pazarit nė qendėr tė Konispolit. Ishte njė qytezė e vogėl bregdetare, me shtėpi tė rralla njė e dykatėshe prej guri tė bardhė. I ngjante mė shumė njė fshati tė madh, qė shtrihej midis njė pyllnaje ullinjsh nė prehėr tė njė mali tė butė. Ishte vjeshtė e vonė, bėnte pak fresk dhe rrapi shumėshekullor rrėzonte gjethe, si pėr tė treguar muskujt e parrėgjuar ende me lakuriqėsinė e degėve. Dielli, si njė sy i madh i pėrgjakur, i lodhur nga prapėsitė e kėsaj bote, po kridhej tej nė ujėrat e detit tė Ēamėrisė… Dielli, i pėrgjakur ndoshta vite e vite mė parė nga plumbat e gjeneralit grek, Zervės, qė nuk kursenin as tė palindurit ēamė, ishte po ai qė dikur kishte parė atė gjenocid tė kryer nga mendje mė djallėzore se e djajve tė ferrit…

U pėrshėndet me miqtė e tė njohurit, moshatarė e tė rinj (e kush nuk e njihte Fatos folkloristin!), qė kuvendonin e rrufisnin kafenė e darkės, nė verandat e klubeve pėrqark sheshit me qendėr rrapin. Klube tė varfėr, si vetė pronarėt e tyre, ku tregtohej vetėm kafe e raki. Suvatė e mureve vende-vende tė rrėzuara, aqsa tė krijonin idenė se Konispoli sapo kishte shpėtuar nga lufta. E ftuan tė zinte vend nė krye tė tryezės, ku ishin ulur burrat mė tė vjetėr, nė restorantin qė shihte nga deti. Fatosi u ul, por sikur s'e mbante vendi. I dukej sikur ishte shndėrruar nė njė tollumbace, qė bymehej e bymehej prej nostalgjisė e mallit dhe prirej gjithnjė e mė shumė tutje drejt horizontit, ku po fikej dielli pėr t'ia lėnė vendin territ. Shkėmbeu fjalėt qė thuhen zakonisht nė njė takim me miq tė rrallė e tė largėt dhe, i paduruar, hyri drejt e nė temėn e bisedės qė i interesonte. Konispolitėt qeshėn.

- Tė them tė vėrtetėn tė kam zili pėr kurajėn qė ke! Jam gati tė tė pėrcjell vetė gjer matanė malit tė Nartės, pėrmbi Lopėsin e vjetėr ose gjer nė Grykėn e Bogazit tė Koskės. Jam bariu mė i vjetėr i krahinės dhe e njoh symbyllur ēdo shteg ku kalohet mė lehtė kufiri… Po ta dua tė mirėn… Nuk je dhe aq i ri pėr kėtė aventurė, or mik! Janė tė paktėn gjashtė orė udhė e paudhė, gėrxh mė gėrxh e pėrrua mė pėrrua, gjer nė Filat… Nuk je mė ai partizani qė mbaj mend unė, qė nuk e zinte gjumi as natėn, duke shkuar fshehtas edhe nė fshatrat e pushtuara pėr tė mbledhė fjalė tė urta… Pastaj mos harro se ushtarėt grekė janė bėrė mė tė poshtėr se nazistėt e njėhershėm… Tė djegin tė gjallė me napalm, po tė zunė… Nuk kursejnė as djemtė refugjatė qė mėrgojnė pėr tė siguruar njė kafshatė bukė mė shumė dhe jo mė ēamėt… Pa le po tė zunė ty!… Eh, nane! - vėrejti bariu i moēėm, me kasketė tė zezė dhe me ēibuk midis dhėmbėve tė krimbur e tė nikotinuar, i humbur i tėri nė shajakun e zi.

- Do tė mė pjekin edhe mua, po mė zunė! - qeshi Fatosi
- Do tė tė pjekin dhe do tė tė hanė me gjithė atė grusht kockash e leckash qė ke, qė tė mos mbetet asnjė nishan nga ti, mor mik, prandaj thirri kokės sa s'ėshtė vonė! Nuk luhet me jetėn! - e kėshilloi vrazhdė plaku.
- Burri njė llaf ka. Unė e kam mbledhur mendjen top tė shoh Ēamėrinė. Ju do tė mė pėrcillni gjer nė kufi apo t'ia mbath vetė?! - tha prerė Fatosi.
- Tė dola borxhit, mė duket! Meqė kėmbėngul do tė tė pėrcjell vetė, pas darkės se mua, qė thua zotrote, nuk mė merr mortja. I ka humbur defteri, ku ishte regjistruar emri im. Ja, gėzuar! - u zbut plaku, duke trokitur gotėn e vet me njė gotė raki qė i kishin vėnė pėrpara mikut.

- Gėzuar dhe u bėfsh njėqind vjeē! - ia ktheu Fatosi.
- Mė marsh pleshtat se jam njėqind e njė vjeē! Para njė muaji kisha ditėlindjen. Njėqind u bėfsh ti! - brofi hakmarrės i moēmi, aq sa u shkulėn sė qeshuri tėrė njerėzit pėrqark.
- Epo edhe njėqind tė tjera! - uroi Fatosi.

- Kėshtu po, ka lezet! Zoti na i jep, nuk ia marrim njėri-tjetrit qė tė futemi nė sherr, a derėbardhė! E po, gėzuar! Dhe si tė hamė njė kafshatė, o burra pėr udhė! Tė tė zėrė sabahu nė Filat, ndryshe tė mbėrthejnė asqerėt e mortjes!… Kamarier, bukė shpejt!… - thirri plaku tėrė gjallėri, por e ndaluan mė tė rinjtė, duke thėnė se darkėn do ta hiqnin ata, edhe mikun do ta shoqėronin po ata, gjer aty ku tė mos binte nė duart e rojave greke.
Plaku kundėrshtoi i acaruar, gati i fyer, duke kėmbėngulur se Fatosi ishte miku i tij mė i vyer dhe e kishte pėr detyrė t'i shėrbente ai vetė dhe askush tjetėr. Shkėmbyen njė copėherė llafe me zė tė lartė, siē e kanė zakon burrat, kur lėndohen nė sedėr. Tekefundit e bindėn bariun e harruar nga vdekja, qė ende shkrofėtinte si dashi i kopesė…

3.
- Ja xhadeja e asfaltuar... Do tė lėsh pas grykėn e Koskės dhe, pa iu larguar shumė xhadesė, pėranash saj, kodėr mė kodėr, udhė e pa udhė, ndaj tė gdhirė do tė mbėrrish nė Filat. Veē mos harro, asnjėherė nė xhade dhe shtrihu barkas nėpėr gėmusha, sa herė tė shohėsh dritė makine!… Ku i dihet, mund tė jenė edhe makinat e policisė dhe tė ushtrisė, nė patrullim, - e kėshilluan shoqėruesit dhe humbėn nė errėsirė...

Tanimė ishte vetėm, nė atė truall sa tė ėndėrruar aq dhe tė rrezikshėm pėr tė. Pėr herė tė parė ndjeu diēka si frikė. Ishte njė lloj frike e pashpjegueshme, qė tė kaplonte vetvetiu dhe si pakuptuar bėhet pjesė e qenies. Ishte qesharake tė thoshte se trembej prej hijeve tė natės. Ai ishte burrė i vjetėr dhe, pothuajse gjatė gjithė jetės, i ishte dashur tė lėvizte i vetmuar nėpėr pyje ku mund tė ndeshej me ujq, arinj e lloj lloj egėrsirash nėpėr vende nga mė tė shkretat e mė tė humburat, larg zonave tė banuara, por natėn e kishte ndriēuar me guximin e shpirtit tė tij. Terri pėr tė ishte bėrė njėlloj si drita. Pėrkundrazi, nė kėtė natė, megjithėse pėr dy-tri orė do tė agonte, sepse ndihej tmerrėsisht i frikėsuar. I ishte ngjethur mishi dhe njė lloj ftohjeje, mė shumė nervore, sesa prej vesės sė paraagut, po i depėrtonte gjer thellė nė palcėn e kockave. Dhėmbėt i kėrkėllinin dhe mezi mbushej me frymė. Herė-herė sa nuk kėputej e tė plasej nė tokė, aq shumė i rėndonte trupi…

Jo, jo prej lodhjes! Vėrtet ishte djersitur, qull i tėri, si njė thes eshtrash i lagur nė lumė, po gjunjėt e mbanin ende peshėn e trupit tė tij. Ishte diēka tjetėr qė e shtypte, e ngjeshte dhe mundohej si e si ta rrėzonte me forcė nė tokė, si pėr ta petėzuar. Njė lloj fuqie e padukshme, dashakeqe… Fuqi fantazmė!… Ndoshta fantazmė… Po, po fantazmė… Thuhet se prania e tyre, ashtu e padukshme, e ngjeth dhe e lemeris gjer nė palcė tė gjorin njeri…

Lėvizi pėrpara si pėrgjumėsh… Mbase ishte gryka e malit qė i mblidhte fantazmat. Sipas rrėfimeve popullore ai e dinte se xhindet, lugatėt, kokudhėt, veēanėrisht xhindet zgjidhnin si vendbanime tė tyre grykat dhe honet e thellė, me guva, shpella e thelluka tėrė lagėshtirė, larg zonave tė banuara nga njerėzit…

Ecte e ecte midis shkurreve, qė i vinin gjer nė brez, duke kontrolluar me sy pėr tė mos e humbur xhadenė qė dredhonte mes kodrave… Trupi sikur i ishte ngrohur paksa, mirėpo ende nuk po i ndaheshin fantazmat… Ēuditėrisht ende e ndiente atė shoqėrim tė padukshėm dhe ankthndjellės, megjithėse grykėn tashmė e kishte lėnė shumė mbrapa…

Jo, nuk ishin xhindet, qė e persekutonin… Duhet tė ishin ato fantazmat e tjera qė s'i mban brenda as dheu i varrit… Duhet tė ishin kokudhėt dhe lugatėt qė s'po i ndaheshin… Po, po ata… Thonė se njerėzit qė bėjnė krime, kriminelėt, vrasėsit, tėrė shpirtzinjtė, pas vdekjes ngrihen prej varreve nė trajtė fantazmash, pėr tė vazhduar tė terrorizojnė me ligėsinė e tyre njerėzit e mirė… Nėpėr net vėrtiten pranė dhe larg varrezave si e si tė tmerrojnė hallexhinjtė qė i zė errėsira rrugėve…

Shkurret kishin mbetur mbrapa pėr t'ia lėnė vendin ullishtes… Prania e kėtij druri tė bekuar sikur i dha zemėr. U ndal njė hop, rregulloi ritmin e frymėmarrjes. Mė tutje shquhej njė pellg dritash… Ndoshta Filati… Donte edhe ca pėr tė aguar…
- O Zot! Mbromė prej kokudhėve dhe lugetėve! - murmuriti Fatosi, teksa u kujtua se megjithė ato krime qė bėnė zervistėt grekė nė kėtė tė shkretė Ēamėri, patjetėr qė tė shumta duhej tė ishin dhe fantazmat.

Thuhej se mosha e ushtarėve tė gjeneralit tė zi, Napolon Zervės, qė dogjėn, vranė e prenė Ēamėrinė, ishte nga njėzet deri nė dyzetė vjeē. Gjenocidi ndaj ēamėve ndodhi rreth pesėdhjetė vjet mė parė… Pra, pjesa mė e madhe e atyre vrasėsve tė ēamėve tė pafajshėm tanimė kishin vdekur dhe, duke mos gjetur prehje nė varre, ndoshta ngriheshin si kokudhė e lugetė e vazhdojnė tė bėjnė terror…

- Sonte s'po mė shqiten mua, sikur duan tė mė marrin shpirtin… Sikur… fantazma qė mbrojnė thesaret e vjedhura… Zervistėt kokudhė e lugatė ruajnė Ēamėrinė qė ua kanė grabitur tė tjerėve, e ruajnė me shpresė se do ta trashėgojnė pasardhėsit e tyre, spiunėt e asfalisė greke… Po Ēamėria u pėrket ēamėve… Ēamėria u pėrket… Ēamėria…, - nėpėrdhėmbte si nė njė refren, qė i ripėrtėrinte fuqitė, teksa ēapitej drejt dritės…

Befas iu vėrvit njė peshė e madhe pėrsipėr dhe ai u plas nė tokė, gati pa ndjenja, si tė ishte kėputur njė degė e madhe ulliri dhe ta kishte zėnė poshtė saj… Me sa duket i ishte turrur ndonjėra prej fantazmave ose njė tufė e tyre pėr ta asgjėsuar… Fytyrėn ia kishin ngjeshur nė barin e lagėsht dhe mezi merrte frymė nėn hungėrimėn e panjohur… Sa keq!… Edhe pak kilometra e mbėrrinte nė njė zonė tė banuar, qė i kishte prirė rrugėn si njė yllėsi e vogėl… Ndoshta ishte Filati… Ndoshta nuk do ta shihte kurrė… Deshi tė rebelohej, tė ēlirohej nga kthetrat e hijeve sė natės, mirėpo, njė fuqi e madhe ia kishte mbėrthyer krahėt dhe trupin… lėvizi paksa vetėm njėrėn kėmbė teksa ndiente se goja po i mbushej me bar dhe grimca dheu… Dheu i Ēamėrisė sė shumėndėrruar… Njė tufė rrezesh verbuese shpėrthyen prej njė syri tė stėrmadh, qė po i afrohej fytyrės sė tij… Si nėpėr gjumė ndjeu se po vdiste i pėrvėluar, i vėrvitur nė njė terr tė lėngshėm qė po i mbushte sytė…

4.
Dritė!… Drita u shpėrnda gjithandej dhe errėsira sakaq u flak tutje, u zhbė… Drita llapėtitėse pėrmbyti hapėsirėn e dhomės murebardhė dhe tėrė natyrėn jashtė saj… Ai tanimė ndjeu se ishte pjesė e asaj drite… Vėshtroi pėrqark, duke u munduar tė kthjellonte kujtesėn dhe kuptoi se ndodhej nė njė dhomė tė madhe me dritare tė mėdha, qė lejonin dritėn e ditės plot diell tė derdhej lirshėm nė ēdo skutė tė saj… Ishte njė dhomė e panjohur, si sallon pritjeje, rreth e rreth me kolltukė, njė tryezė e madhe nė mes, njė bibliotekė sa faqja e murit me raftet plot me libra, nė tė majtė dhe dritare me perde tė lehta tyli pėrballė… Frynte njė fllad i lehtė dhe pėrkundte ėmbėlisht perdet me ritmin e njė ninulle… Ai gjendej shtrirė nė njė divan rrėzė murit pėrballė derės, i mbuluar me njė batanije pushgjatė, me ngjyrat e ndezura tė njė xhungle ku kėrlesheshin dy luanė.

- Kėta qenkan rojat e mia?! - pėshpėriti si tė donte tė provonte nėse i funksiononte ende tė folurit, duke i vėshtruar me vėrejtje dy mbretėrit e pyllit, qė me sa duket kacafyteshin pėr territore.
Ku ndodhej dhe rob i kujt ishte?!… Fjala "rob", e zgjuar nė mėnyrė instinktive e vuri nė mendime… Vėrtet ishte rob?… Lėvizi trupin, kėmbėt, nxori krahėt qė poshtė batanijes… ishte i lirė, pa pranga… Pa pranga?!… E pėrse pa pranga?!… Seē iu zgjua njė lloj ndjesie qė e kishte pėrjetuar dikur diku… sikur e kishin prangosur dhe pastaj… errėsirė… errėsirė… errėsirė… dhe… drita… Fjala "errėsirė" sikur i zgjoi njė dhembje mbrapa koke… Jo, jo, nuk ishte ndjesi, po i dhimbte vėrtet pjesa e trurit tė vogėl, madje preku me gishta njė xhungė sa njė gjysmė kokrre arre…

Pėrse ndodhej dhe si kishte pėrfunduar nė kėtė dhomė si njė copėz e vogėl Parajse?!… Vuri veshin nė pėrgjim… Nga jashtė dritareve vinte valė-valė njė melodi karakteristike klarinete, qė bartėte pikėllim… pikėllim dhe pastaj zėri i pikėlluar i kėngėtarit: "Moj Salo… moj Salushe"… mė tej nuk kuptoheshin fjalėt, ishin tė njė gjuhe tė huaj… shqipja e pėrzier me njė gjuhė tė huaj, me… me greqishten…

Papritmas sikur i vetėtiu kujtesa dhe blici i shkrepėtimės i vuri nė lėvizje vetėtimthi mendimet rreth sė kaluarės… Iu kujtua sakaq aventura: Ambasada Greke… Konispoli dhe… udhėtimi i frikshėm nėpėr mal, gėrxhet, pyjet, pėrrenjtė, humnerat dhe… dhe gryka e xhindeve, kokudhėt, lugatėt dhe… fantazmat qė e terrorizonin dhe… i prangosur… rob i tyre… errėsirė… pastaj… dritė… Jo, ai nuk ishte nė Ferr, ndodhej nė Parajsė!…

Kėtu u pėrplas rishtas dallga e mendimeve tė tij dhe u thėrrmua nė stėrkala drite… Ndodhej nė Parajsė… Ferri kishte mbetur mbrapa, sesi… ndoshta ishte punė fati… Punėt e Zotit… e kishte mbrojtur Krijuesi!…
Mbylli sytė dhe buzėqeshi si tė donte tė thėthinte edhe brenda vetes atė paqe qė e rrethonte nė kėto ēaste… Qėndroi njė hop ashtu, pastaj, i ngacmuar rishtas nga melodia pikėlluese, hapi sytė pėr tė kėqyrur hollėsitė pėrqark… Nuk ishte e mundur!… Mbi njė komodinė aty pranė libri i tij "Kėngė popullore nga Ēamėria", botim i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė… E pamundur!… Libri me kapakė ngjyrė rozė… Zgjati dorėn pėr ta prekur se nuk i besohej… E preku… e mori nė duart qė i dridheshin dhe vuri re se nuk ishte ėndėrr… Kishte nė dorė botimin e parė tė kėngėve ēame, njė libėr i trashė si enciklopedi, gati njėmijė faqe… Hapi kapakun… Njė kartolinė e vjetėr rrėshqiti e i ra nė prehėr… O Zot!… Ishte fotoja e tij, jo kartolinė… Njė foto ku kishte dalė nja dhjetė vjet mė parė… Ia kishin kėrkuar ata tė Akademisė sė Shkencave pėr ta vendosur nė libėr dhe mė nė fund i kishin thėnė se fotografia humbi… Nuk kishte problem, libri kishte hyrė nė shtyp pa foto…

Dhe ja tek e kishte nė dorė fotografinė… Kishte dalė mė kėmbė, me ngjyra, nė sfond Skėnderbeu mbi kalė… Ishte dhjetė vjet mė i ri, mė energjik, ashtu shtatshkurtėr, por i pakėrrusur (jo si tani), me pamje prej atleti nė moshė tė thyer… Fytyra i shkėlqente, balli i madh, qė i dukej edhe mė i madh e fisnik, ngaqė ishin tėrhequr mbrapa flokėt, duke zbuluar pjesėrisht njė tullė simpatike, qė dukej sikur i jepte atė hije prej studiuesi… Sytė i vetėtinin si dy copėza qielli, me atė vetėtimėn nė tė kthjellėt, siē thoshte populli, nė raste ēudish!… Eh, sa kishte ndryshuar!… Sa ishte rrėgjuar pamja e tij nė krahasim me fotografinė!… Megjithatė mbahej ende… E mbante gjallė dėshira t'i shihte tė botuara tė gjitha materialet e mbledhura… Ishte duke pėrpunuar tregimet me rrėnjė pellazgo-ilire, legjenda, kėngė tė epikės historike dhe tė lirikės popullore ēame, qė do t'i pėrmblidhte nė librin "Rėnkimet e Ēamėrisė", pastaj fjalėt e urta, prozėn popullore ēame, kėngėt e ndaluara nga diktatura e sa e sa materiale tė tjera, mijėra e mijėra faqe librash qė do ta ringjallnin Ēamėrinė, pėrkundėr atyre qė u munduan ta varrosnin qenėsinė e saj.

I ra nė sy njė shkrim i imtė dore me bojė tė zezė mbrapa fotos. E vėrejti me kujdes dhe i ēuditur dalloi se shėnimi ishte greqisht…
Befas u hap dera dhe Fatosi nuk pati kohė tė mendonte mė gjatė. Shtangu me foton nė dorė dhe me vėshtrim te njeriu qė hyri, njė plak thatim, i hollė e i gjatė, i veshur kokė e kėmbė nė tė bardha, madje edhe flokėt e rrallė i kishte tė bardhė borė, si njė tufėz reje pambukore, nga ato qė shihen rrallė nė qiellin e vjeshtės. Fytyra e tij e ngrirė, e zeshkėt, si tė ishte tharė gjatė nė tym, tė ngjante me njė skulpturė tė saponxjerrė nga rrėnojat e antikitetit, kurse vetė personi si njė personazh i sapodalė nga eposi homerian ose nga mitet dhe legjendat popullore ēame.

I sapoardhuri buzėqeshi paksa, si njerėzit enigmatikė, tė cilėt zotėrojnė tė fshehta e sekrete nga mė tė mėdhatė e mė rrėqethėset dhe foli me njė shqipe dialektore, qė Fatosit i kujtoi ēamėrishten e vjetėr.
Tha, pak a shumė apo aq mundi tė kuptonte Fatosi i hutuar, tė mos ēuditej se fotografia ishte nxjerrė nga arkivat e Asfalisė Greke, pra tė Shėrbimit Sekret tė Sigurimit Kombėtar tė Greqisė dhe se ai ishte njė nga specialistėt mė tė vjetėr dhe mė tė zotė tė saj pėr ēėshtjen ēame, vetėkuptohet pėr ta zhbėrė njėherė e pėrgjithmonė atė ēėshtje nga mendjet e njerėzve dhe nga fjalori, si njė dosje tė mbyllur qė nuk ka qenė kurrė… Njerėzve tė Asfalisė u lejohej ēdo lloj luksi, trilli ose teke nė kėtė botė… U lejohej tė tė ēonin nė Ferr ose nė Parajsė… Dhe Fatos Mero Rrapajt, nė kėtė rast, megjithėse i takonte Ferri, i dhanė Parajsėn… E meritonte Ferrin, sepse ngulmonte tė ngjallte tė vdekurin nga varri, tė ngjallte Ēamėrinė e vdekur, duke i dhėnė vetes atribute tė Krijuesit… E meritonte edhe pėr sa e sa probleme qė u kishte nxjerrė njerėzve tė Asfalisė, agjentėve sekretė nė Shqipėri… Siē duket gjer mė sot e kishte mbrojtur Zoti, qė u kishte shpėtuar ndėshkimit tė tyre, por mė tutje nuk i dihet… Jeta ėshtė e gjatė…

Fatosi dėgjonte i ngrirė, gjithė lemeri, si tė ishte duke dėgjuar nekrologjinė e vet… Ashtu nėpėr tym po kuptonte se vėrtet kishte rėnė nė dorė tė fantazmave dhe duhej tė ishte ndonjė mrekulli e Zotit qė ato ishin shndėrruar nė engjėj…
- Fatos Mero Rrapaj, shkencėtari i Ēamėrisė?! - shqiptoi tjetri, me njė ton tė prerė si ata hetuesit e stėrvitur kur marrin nė pyetje tė pandehurit.

- Si urdhėron, Fatos Mero Rrapaj, dora vetė, studiues amator, jo shkencėtar profesionist. Por me sa shoh ju mė njihni mė mirė se ē'njoh unė veten, - shqiptoi ai sa modest aq dhe ironik.
Tjetri qeshi me djallėzi, afroi njė kolltuk dhe u ul pėrballė Fatosit, duke thėnė se nuk besonte tė kishte ndonjė dallim tė madh midis punės sė tij prej amatori dhe njė studiuesi profesionist, qė ka mbėshtetje zyrtare dhe kushte mė komode. Sidoqoftė, amator apo profesionist, ishte Fatosi, i cili u kishte hapur probleme dhe duhej tė paguante…

Heshti njė hop, nė fytyrėn e tij rrudha-rrudha, me atė hundė tė madhe, si sqep shqiponje, pėrmbi buzėt e holla (e poshtmja pak e prerė dhe me njė kallo kanceroze, si ta kishte kafshuar hunda) nuk shquhej dashakeqėsi, veē pak cinizėm e shumė mendjemrehtėsi, ndoshta karakteristikė e profesionit…
Fatosi ngriti supet si tė shprehej se nuk ishte shumė i interesuar pėr sofizmat e tjetrit… Ishte ai qė ishte, njeri i pasionuar, si ēdokush nė punėn e vet.

- Ke rėnė nė dorė tė mirė, mos u axhaleps! - tha ai miqėsisht.
- Tė falemnderit!… E shoh, - u pėrgjigj Fatosi si mbi gjemba.
- Kostandin Nikėjani ma thonė, jam kaur, po jam safi shqipėtar, me gluhė e me gjak, si qė kanė klėnė gjisma e Ēamėrisė e mė shumė tė themi. Jam kėtej kaha Arpica, po rri nė Filat. Jemi soj tjetėr ne, soj trimash, na e do puna tė hiqemi si grekė, se nuk na lidh gjė me ta… Ata janė burracakė e tė pabesė, qė i trėm edhe hija e vetes… Ohu!… Si nata me ditė… Jemi tjetėr soj na… Soj elimėsh… Ke dėgjuar pėr elimėt, zotrote Fatos?… Do keshė dėgjuar se je i ditur, zotrote… Elimėt kanė klėnė njėrėz tė bėdhinj kaha kurmi, shumė tė gjatė e me shpatulla tė gjėra… Edhe na kaha sporua e elimėve jemi… Pėr elimėt na kanė treguar gjushėrit… Nė zeman tė parė ata kanė jetuar e pėnuar nė Ēamėri e Labėri… kanė klėnė njėrėz jigandė. Ata nuk njihnin asnjė fe. Ata dinin vetėm tė pėnonin, tė hanin e tė mos bėnin keq. Bėnin kalara me gurė qiklopikė, merreshin me skalitjen e gurit, bėnin karsella kaha gur pėr varre, kazane kaha gur, qupa, sufranje, tasa e lugė kaha gur. Ata sillnin ujė atje ku s'kish. Thanin kėneta dhe bėnin fusha tė pėnonin njėrėzit…

Fatosi u habit mė shumė nga ajo kthesė e ngjarjes se sa nga dijet e mėdha tė plakut. E quanin Kostandin?!… Si Kostandini i Baladės sė Ringjalljes, qė u ngrit nga varri pėr tė mbajtur fjalėn e dhėnė?!… Dhe ishte ēam i krishterė, siē thoshte?!… Patjetėr ishte njeri i mirė… Ndihej mirėsia e tij… Sikur e rrėmbeu qė nė fillim shpirti i atij njeriu… Tashmė po e rrėmbente dhe e folura e tij… Ishte ēamėrishtja origjinale e konservuar nė kėtė pellg, e folur fshehtas prej tė krishterėve, si gjuhė e ndaluar prej shtetit grek!… Gjuha kishte mundur tė mbijetonte dhe ja tek e dėgjonte tė gjallė nė gojėn e njė ēami etnik tė gjallė… Dhe rrėfente aq bukur pėr paraardhėsit… elimėt…

Teksa fliste Kostandini, mendimet e Fatosit, si bletėt, gjurmonin nektarin nėpėr lėndinat, lirishtat e livadhet e kujtesės sė vet… Ai ndėr vite kishte takuar shumė ēamė tė moēėm qė pėrmendnin elimėt dhe, pas njė arsyetimi tė gjatė, kishte arritur nė pėrfundimin se rrėfimet e tyre janė dėshmi e qenėsisė sė njė fisi tė lashtė ilir me banim diku pranė Trojės, rreth shekullit tė dymbėdhjetė para erės sė re, qė u dynd sė pari drejt brigjeve tė Vardarit, pastaj nė truallin e dikurshėm tė Labėrisė e Ēamėrisė sė sotme e mė nė fund nė Siēili. Arkeologėt e historianėt e huaj e shqiptarė gjer mė sot njohin si tė vetmin ngulim tė elimėve Butrintin, ndėrsa rrėfenjat popullore territoret e tyre i shtrijnė qė nga fshatrat e Margėllėēit nė Ēamėri e gjer nė lumin e Vlorės. Dhe vėrtet ata kanė lėnė gjurmė tė shumta nė jetėn materiale dhe shpirtėrore tė kėtyre krahinave, gjurmė tė cilat duhen qėmtuar me vullnetin dhe durimin e bletės, siē kishte bėrė njė jetė ai vetė… Po tė hetosh me kujdes vėren se me emrin e elimėve lidhen mjaft toponime kalash, varresh, gurėsh, arash, pusesh etj., si dhe legjenda nė tė cilat ata janė personazhe viganėsh… Qenėsinė e tyre e pėrmend edhe Virgjili nė librin e pestė tė Eneidės, kur tregon pėr njė garė vrapimi midis dy heronjsh antikė, Elimit dhe Panopesė…

I lindi dėshira pėr t'ia treguar edhe Kostandinit ato qė kujtoi, mirėpo sepse u step… Ndoshta nuk deshi qė tė krijonte figurėn e njė mburraveci nė sytė e tė zotit tė shtėpisė… U mjaftua me lėvizjet pohuese tė kokės shoqėruar hera-herės me nga njė "po, po" entuziaste, qė e nxiste dėshirėn e Kostandinin pėr tė rrėfyer gjithēka dinte pėr elimėt…
- E kap kollaj fillin e tė llafosurės time, zotrote Fatos? Se kam shumė tregime, po tė pėlqen… Tė mbaj me llafe edhe njėmijė e njė net, po deshe, si ajo arapja e pėrrallave tė Arabisė… Mė kėpton?!… Thomė, po u bezdise! - u ndie befas Kostandini disi i shqetėsuar, ndoshta prej fytyrės sė menduar tė mikut.

- Ē'ėshtė ai llaf, bre Kostandin?! Nuk pėrtoj sikur tė tė dėgjoj edhe njėmijė e njė net, po tė na jepej mundėsia… Nuk do tė lodhem edhe sikur tė mė urdhėrosh ta bredh, pa pushuar, me kėmbė dhe pa vėnė kafshatė bukė nė gojė, ēdo pėllėmbė tė Ēamėrisė, ku shfaqen qartė gjurmėt e elimėve… Fol bre, vėlla, kam mall tė tė dėgjoj kur flet kaq ėmbėl gluhėn e tė parėve tėnė, tė mėsoj gjithė ē'nxė mendja jote e ndritur, se pėr nga mosha je babai dhe mėsuesi im, mė duket… I ke kaluar tė tetėdhjetat, zotrote a e kam kabim?! - ia ktheu ngutas Fatosi, si pėr tė mbushur atė boshllėk tė vogėl qė ishte krijuar njė hop midis meditimit tė tij dhe rrėfimit tė tjetrit…

Kostandinit i qeshi fytyra aq sa dukej sikur morėn jetė tėrė rrudhat e saj, madje edhe e prera me atė kallon kanceroze nė buzėn e poshtme. Ajo e qeshur sikur ia ngrohu shpirtin Fatosit dhe ia largoi si me magji atė mjegull bryme qė ia zaptoi njė ēast brendinė… Nuk donte kurrsesi tė tregohej asnjė grimė i pavėmendshėm ndaj tė zotit tė shtėpisė, aq mė tepėr qė ishte treguar mikpritės si rrallėkush, si ata kryeparėt e qėmoēėm, pavarėsisht nga rrethanat misterioze tė kėsaj mikpritjeje. E kishte vėrtet interesante temėn e bisedės…

- Kam nėntėdhjetė e kusur vjeē nė kėtė palo bina tė tharė, qė sheh, zotrote, Fatos. Kam rrukullisur nė gurmaz milėra e milėra qupa me klumsht, val ulliri e verė, pa jam kokallgur, siē mė gjete, bre vėlla…, - tha Kostandini, duke i rėnė gjoksit me grusht aqsa jehoi njė dung-dung, me njė tingėllimė paksa metalike, si krismat e njė dėrrase tė vjetėr prej druri lisi, tėrė blozė, e tymosur gjatė nėpėr kohėra qė s'mbahen mend, teksa rrėzohet befas nga njė ēati e njė gėrmadhe shumėshekullore… Nėntėdhjetė e kusur vjeē?!… Dhe kaq i ditur e i pasionuar?!… Personazh tipik i folklorit ēam, mendonte Fatosi, teksa zbulonte hop pas hopi cilėsitė e rralla nė mėnyrėn e tė folurit dhe tė tė sjellurit tė Kostandinit.

Ndėrkohė ai e ftoi tė bėnte dush, tė vishte ndėrresa tė reja, tė hante mėngjes dhe tė pėrgatitej pėr rrugė. Do tė bėnin sė bashku njė shėtitje nėpėr Ēamėri pėr tė parė, midis tė tjerash, gjurmėt e vendeve ku kishin banuar elimėt, qė nuk mund t'i dallonte syri i njė turisti a vizitori tė zakonshėm…

5.
Makina rrėshqiste pa u ndier midis blloqeve me ullinj, portokalle, mandarina e limonė, qė shtriheshin si njė det i gjelbėr nėpėr fushėn e gjerė pėrqark qytetit kryesor, Gumenicės, tė Ēamėrisė sė re apo Thesprotisė (kėtė emėr mbante edhe nė lashtėsi kjo trevė), siē e quanin qėllimisht krahinėn grekėt e sotėm pėr tė zhdukur emrin "Ēamėri". Mė tej, nė tė djathtė, shtrihej deti blu i ndryrė nė Kanalin e Korfuzit. Nė krahun e majtė ngriheshin njė varg malesh, qė e ndanin Gumenicėn nga Janina e Ali Pashait, e mbronin edhe nga erėrat e ftohta tė Veriut, duke e shndėrruar nė njė zonė me njė mikroklimė tepėr tė pėlqyeshme pėr ullinjtė dhe agrumet. Vende-vende tė zinte syri edhe blloqe me vreshta dhe me pemėt karakteristike tė zonave bregdetare mesdhetare tė mirėmbajtura me dashuri… Njė sy i mprehtė studiuesi, si i Fatosit, qė vėrente vėmendshėm gjithēka, e kuptonte menjėherė se ajo zonė ushqehej nė sajė tė bujqėsisė, mė saktė pemėtarisė, ndoshta edhe turizmit, kurse pėr industri asqė mund tė flitej… Pra, mjediset ishin tė virgjėra dhe ashtu tė pėrmbytura nė atė diell llapėtitės, megjithėse fundi i vjeshtės, nuk tė shkonte kurrė ndėr mend se mund tė gjeje qoftė edhe njė pėllėmbė tė natyrės tė ndotur. Dhe ky ishte njė privilegj pėr banorėt…

Fatosi nuk ngopej sė shijuari bukuritė e rralla tė asaj natyre ku harmonizoheshin, aq mrekullisht, nė njė hapėsirė disa dhjetėra kilometrash, mali, kodra, fusha, deti… E ē'donte mė shumė njeriu pėr tė jetuar "parajsėn" tokėsore?!… Duhej tė ishe i ēmendur tė hapje luftėra nė atė krahinė…
Eh… Grekėt!… Po tė gėrmoje tokėn, ku shtriheshin rrėnjėt e atij gjelbėrimi aq mahnitės, patjetėr do tė hasje nė eshtra e skelete tė vrarėsh tė pavarr… Tė pavarrėt ēamė… Dhe kjo ishte vepėr e grekėve, e atyre qė s'i pranonte as dheu dhe dilnin nga varret netėve si kokudhė e lugetė… Po!… Kėta ishin grekėt… Dhe pretendonin pėr tė sjellė paqe e drejtėsi nė Evropėn e Bashkuar… Jo, Zoti nuk duhej tė heshtte mė!…

Kostandini nė timonin e makinės fliste e fliste pėr elimėt, pėr kalatė e tyre majėmaleve nė Kuē, nė Mazrek, nė Paramithi, pėr puset nė malin e Kladhit, pėr shpellėn nė Arpicė, pėr tre gurėt nė Paramithi, pėr gurin nė Luarat, tė cilin gratė elime e pėrdornin edhe si magje pėr tė larė rrobat… Po Fatosi hahej mė shumė me mendimet e veta se sa dėgjonte… A e di, Fatos, thoshte ai, se te Qafa e Murit, afėr Margėllėēit, elimėt kanė punuar pėr tė ndėrtuar njė mur tė lartė tė lartė qė do tė lidhte malin e Kranesė me Ēukėn e Priftit dhe shpresonin qė, kur tė hipnin nė atė lartėsi, do tė arrinin qiellin dhe do ta shihnin tėrė botėn prej andej?… Mirėpo muri qė ndėrtonin ditėn, u rrėzohej natėn dhe ata nuk e rreshtnin kurrė punėn… A nuk ishte pėr t'u pasur zili vullneti i tyre?… Sikur ta kishin njerėzit sot, atė fuqi, atė vullnet…, - psherėtinte Kostandini, i cili dukej se e adhuronte marrėzisht, ishte pothuajse i verbuar prej madhėshtisė sė botės elime dhe dėshira pėr t'u folur tė tjerėve pėr elimėt i ishte shndėrruar nė mani… Nė fund tė ēdo rrėfimi nuk harronte tė nxirrte pėrfundimin se shqiptarėt janė pasardhės tė elimėve, prandaj, ndryshe nga kombėsitė e tjera, janė aq tė aftė pėr tė mbijetuar edhe nė rrethana nga mė tė jashtėzakonshmet.

6.
Mbrėmja i zuri nė Arpicė, njė fshat i madh mes ullishtes, i vendosur nė prehėr tė malit, si nė njė ballkon natyror tejet madhėshtor, qė zgjatej pothuajse pėrmbi det. U strehuan nė njė vilė dykatėshe me tunele pjergullash rreth e rreth dhe me oborrin plot me trėndafila, qė shihte nga deti. Kostandini thoshte se ishte me origjinė andej dhe vinte shpesh pėr tė parė gjėra qė nuk mund t'i shihnin dot tė tjerėt… Fjala vjen, nė malin e Dhimokastrės, pėrmbi Arpicė, elimėt kishin ndėrtuar kalanė mė tė bukur dhe diku aty rrotull, thuhej se gjendej edhe i fundit i elimėve… Nė atė zonė mund tė shihje ullinj tė moēėm, tė mbjellė prej dorės sė elimėve…

Fatosi i kishte dėgjuar edhe nga gojėt e tė tjerėve, nė variante tė ndryshme, rrėfimet pėr elimėt, por, kur i rrėfente Kostandini, i pėrjetoje aq shumė saqė tė dukej se, po tė ngjiteshe nėpėr shpatet e majat e maleve, do tė hasje patjetėr nė ata gjigantė, tė cilėt bartnin nė shpinė gurė qė peshonin me tonelata dhe ndėrtonin e ndėrtonin pa pushuar kala… Tanimė edhe ai sikur ishte infektuar prej manisė sė Kostandinit dhe me tėrė ato peripeci qė kishte pėsuar nė jetė dhe u kishte shpėtuar, i pėrfytyrohej vetja si elim…

Fatosi nėpėr gjumė ndjeu se dikush e tundi dhe i thirri tė zgjohej. Hapi sytė dhe pėrmes dritares vuri re se jashtė ishte errėsirė. Ora e murit tregonte mesnatė. Kostandini ndėrkaq ishte veshur dhe po bėhej gati pėr tė dalė. Deshi s'deshi u vesh shpejt e shpejt edhe ai dhe pėrgjumėsh ndoqi tė zotin e shtėpisė. Ku do tė shkonin?!… Lart nė mal nė kėrkim tė elimit, ku tjetėr?!…

Ecėn e ecėn gjatė nė tė pėrpjetė, nė errėsirė, udhė e paudhė, midis shkurreve dhe drurėve tė mėdhenj qė duhej tė ishin lisa. Ishte natė pa hėnė dhe ndriēonte herė-herė paksa vetėm drita e projektorėve tė anijeve qė pėrpunoheshin nė port ose qė peshkonin nė det. Mė nė fund dolėn te arat dhe livadhet qė ngriheshin pranė e pranė si ballkone mali pėrfund majėmalit ku duhej tė ndodhej kalaja e vjetėr e Elimokastrės, siē e quanin dikur ēamėt ose e Dhimokastrės, siē e quanin banorėt e ardhur tė zonės. Buzė arave dremisnin parmendat dhe pendėt e qeve, kurse anės livadheve shquheshin turbull aty-kėtu ca vatha tė vegjėl.

Fatosi dihaste prej lodhjes, por nuk e lėshonte veten nė sytė e Kostandinit, qė ēante pėrpara, po nuk dukej i lodhur… Do tė hasnin ndonjė elim kėtyre anėve apo do t'u shkonte mundimi dėm?!… Ēamėrinė arriti ta shihte, sikur tė takonte edhe ndonjė prej atyre stėrgjyshėve viganė do tė shpėrblehej me njė mrekulli tjetėr… Dashtė Zoti dhe i ndihmoftė, thoshte me vete paksa skeptik, teksa ngjiteshin nga ara nė arė e nga livadhi nė livadh, ku hasnin dhen e dhi, lopė e viēa, qetė e punės, kuaj, gomarė, mushka qė kullosnin ose lodronin nė atė liri tė pėrkohshme qė u kishte dhėnė dora e njeriut, dhe herė-herė u prisnin udhėn lepuj e dhelpra, derra tė egėr e drerė qė vraponin me kėrcime si tė vallėzonin njė lloj valleje tė magjishme…

Befas Fatosi u pengua dhe u rrėzua mbi diēka tė ftohtė e tė trashė aq sa vėshtirė ta mbėrthenin krahėt e tij. Dukej si njė tub ēeliku nga ato qė pėrdoren pėr sifone nė vende tė thyera ose pėr ujėsjellės. Po ku e ēonte ujin ky ujėsjellės a sifon me kėtė tub kaq tė trashė, njėlloj sikur do tė ushqente turbinat e ndonjė hidrocentrali?!… Tubi zinte fill diku lart nė pyllin e majėmalit, kalonte pėrmes livadhit dhe varej poshtė, arė mė arė, drejt njė pėrroi e njė humnere. Fatosi hapi kėmbėt pėr tė kapėrcyer, por mbeti kaluar tubacionit si mbi kurrizin e njė kali. U mbush me frymė njė hop, kur ndjeu se zuri tė rrėshqiste tatėpjetė nėpėr kurrizin e lėmuar tė asaj binaje metalike. E humbi njė ēast dhe ngriu ashtu i pėrkulur si kalorės mbi atė tubacion ēuditėrisht tė rrėshqitshėm, si lėkura e njė delfini a balene, qė po e ēonte drejt humnerės.

- Mooos! - dėgjoi zėrin e alarmuar tė Kostandinit, i cili e mbėrtheu pėr krahu dhe e plasi nė tokė. - Nuk sheh qė shket si ngjalė?!… Gjarpėr, jo tubė hekuri, mo njėri!…
- Gjarpėr?!… Gjarpėr kaq i trashė e kaq i gjatė?! - briti Fatosi i llahtarisur dhe iu ngjeth tėrė trupi si t'ia kishin gudulisur me hithra.
Kostandini i shpjegoi se ishte gjarpėr qė nga koha e elimėve, po Fatosi nuk u besonte dot syve. Kishte dėgjuar tė thuhej se njė lloj gjarpri, kur nuk e sheh syri i njeriut, rritet e rritet e bėhet azdėrha, shumė, shumė mė i madh nga pitonėt e Afrikės, por, ta shihte kėtė ēudi me sy, nuk e priste kurrė… Mbeti gjatė ashtu i vuvosur duke parė atė mrekulli tė gjallė qė rrėshqiste qetė qetė pėrballė, nga shpella e elimėve pėr nė pėrrua.

- Fuuuvvv! - fluturoi para hundės sė tij njė zog nate i stėrmadh dhe u pėrplas disa metra mė tej nė trungun e trashė tė lisit buzė arės.
Fatosi, sa zemėrdridhur aq dhe kureshtar, u afrua ngadalė nė majė tė gishtave tė shihte atė qenie. Ashtu si nėpėr gjysmėterr dalloi siluetėn e njė gjėje tė ngecur nė trungun e lisit. E hetoi me kujdes dhe nuk u besonte dot mė as syve e as mendjes. Nga forma dhe pėrmasat gjėri tė linte tė kuptoje se ishte njė shigjetė, sa njė parmendė, e ngulur aq thellė nė dru sa qė ishte e pamundur ta shkulnin edhe disa burra bashkė.

- Shigjetė elimi! - u shtang Kostandini njė copėherė. - Duhet tė jetė diku afėr elimi dhe vėzhdron kaha na…
- Tė ruhemi atėherė, se mos na pėrlan!… Duhet tė jetė ndonjė lloj divi a qikllopi, ndonjė gjigant i tmerrshėm, - pėshpėriti Fatosi i druajtur.
- Jigand ėshtė, tė thaēė, bre Fatos, po nuku mė kėptove tamam! - brofi Kostandini zėdridhur e gjithė gjeste qė tregonin padurim, gėzim, emocion dhe frikė njėherėsh.

- Pshshsht!… Mos na dėgjon dhe e pėsuam! - murmuriti Fatosi dhe si e kapi pėr krahu e tėrhoqi pėr t'u fshehur pas lisit. Kostandini nė fillim kundėrshtoi duke thėnė se elimėt janė qenie paqėsore, nuk bėjnė kurrė keq, mirėpo u bind shpejt nga vendosmėria e mikut.
- Tė mos ngutemi njėherė, tė presim nė pėrgjim, tė shohim ē'ėshtė?!… Nuk ka kurrė dėm njeriu prej kujdesit, - murmuriti rishtas Fatosi me veshėt bigė e sytė dritė tutje, djathtas e majtas, gjer nė krye tė arės, aty ku fillonte pylli.

Zotėronte ende errėsira dhe donte kohė pėr tė aguar, megjithatė pamja sikur ishte paksa mė e tejdukshme. Shquheshin turbull siluetat e drurėve dhe gjallesat nė lėvizje. Ndiheshin qartė zėrat e natės: kėngėt e zogjve, klithmat e shpezėve dhe tė egėrsirave, mumurimat e gjedhėve, hingėllimat e kuajve, angarimat e gomarėve. Edhe nata, gjithė mister, e jetonte jetėn nė ėndjen e vet… Frynte njė puhizė e lehtė e lehtė…

Njė zhurmė trokėllitėse e turfulluese fėrshėlleu pėrballė. Njė hije doli prej pyllit, u rrotullua, si shtjellė, mes arės dhe u kthye pėrsėri nė pyll… Ndoshta ishin njė ēift drerėsh, qė lodronin a ndiqeshin prej bishave, kėtė tė linte tė kuptoje tė paktėn ajo pamje e kufizuar.
Zėrat e natės heshtėn njė hop, pastaj diēka brambulliu tej midis drurėve, qė u tundėn e u shkundėn. Krisėn degė e trungje si prej njė krisme rrufeje a tufani tė beftė; baptiu dhe u lėkund trualli si prej tėrmetit dhe njė siluetė e lartė si e njė makinerie gjigante qė rrihte dheun me ēekiē pneumatik u shfaq nė krye tė arės…

Fatosi dhe Kostandini ngrinė tė shtrėnguar pas shoku-shokut prej asaj pamjeje tė paimagjinueshme. Bubullima pushoi njė ēast dhe silueta u pėrkul tokas, si qeni kur nuhat gjurmėt e gjahut.
- Elimi! - pėshpėriti Kostandini.
Nė gjysmėzėrin e tij ndihej mrekullim dhe llahtarė. Fatosi, nė tė njejtėn gjendje, i vuvosi gojėn me cepin e xhaketės. Qėndruan pak ashtu, kur befas Kostandini u shkėput dhe vrapoi pėrpara si i tėrhequr prej njė fuqie magnetike.

- Mooos! - briti Fatosi, me sa duket i nxitur nga instinkti i vetėmbrojtjes dhe u turr pas shokut pėr ta ndalur.
- Kush je ti?!… Ndjeva zė njėriu! - bubulloi si altoparlant njė zė i trashė i ngjirrur.
Fatosi, qė e kishte arritur shokun, ia vulosi pėrsėri gojėn me xhaketė. Nuk u ndjenė mė, nė pritje, shtrirė nja pesėdhjetė hapa larg asaj hijeje madhėshtore qė turfullonte me hundėt nėpėr hasėllin e arės.

- Fol, bre!… Mė janė tharė veshėt pėr zė njėriu! - gjėmoi rishtas megafoni.
Kostandini brofi i paduruar dhe, pa mundur ta ndalonte Fatosi, thirri:
- Ej, njėri je ti?!
- Pa njėri jam, nuku mė sheh, elim jam, po jam qorr…
- … …
- Po ti ēė je? - buluroi zėri i trashė e i fortė.
- Njėri jam e u!
- Po je njėri, afrou afrou njė ēikė tė tė ndiej mė mirė se e ke zėrin tė dobėt e tė hollė, tė pjekim duart njėherė.
- Obobo! Po tani?! - i shteri guximi Kostandinit.
- Mos lėviz ti, po i afrohem unė, - ia behu Fatosi i trimėruar dhe bėri pėrpara.
- Jo, jo vetėm! - mori zemėr Kostandini dhe e ndoqi pas e larg.

Dukej se para tyre ishte shtrirė njė qenie tejet madhėshtore dhe ashtu nėpėr terr, si elefant a deve, shfrynte e kulloste gjithė babėzi hasėllin e arės.
- Bobo, ē'karabina! - u ēudit Fatosi i trembur, kur dalloi se, sa ishte ai vetė mė kėmbė, ishte mė i trashė elimi i shtrirė. Kostandini i pėshpėriti nė vesh se mos nxitohej e i jepte dorėn dhe sakaq vrapoi e rrėmbeu njė paramendė qė ishte nja njėzet hapa mė tė djathtė. Fatosi e kuptoi zgjuarėsinė e shokut, u ndal, ngriti paramendėn me tė dyja duart dhe ia zgjati elimit, qė pėrtypte bar i uritur.

Gap e mbėrtheu plorin dora e gjigantit dhe, si e shtrėngoi sa e bėri pllakė, tha:
- Tė fortė ini edhe ju, si hekuri, po nė zė nuku nglisni me ne, e keni shumė tė hollė…
- Tė fortė jemi, posi! - ia ktheu Fatosi me tė qeshur, kur pa se vigani ishte i parrezikshėm po t'i rrije larg.
- O njėri, e di ti ē'e kam hallė u?! Nuk mba mėnd sa kam qė rroj duke ngrėnė bar, se njėrėzit e mi kanė ikur tė gjithė kur u prish kalaja e Elimokastrės ka hasmi, po, po ke njė ēikė bukė me vetėhe, ama.

Fatosi e Kostandini vėshtruan njėri-tjetrin dhe ngritėn supet. Kishin vetėm njė bukė nė njė trastė, po ku fryhej elimi me aq? Ai kushedi sa furrė bukė donte qė tė mbushte barkun. Kostandini u kujtua se nja dy ara mė poshtė ishte stani i tij dhe barinjtė e gatuanin vetė bukėn. I tha Fatosit nė vesh qė ta mbante me llafe sa tė shkonte tė merrte bukėt dhe tė kthehej. Dhe ashtu vepruan.

- Na ka mbetur ca pak, po duron dot, do tė ta sjellim. Ndėrkohė le tė bisedojmė. Si e ke emrin? - tha Fatosi.
- Pėr hair kloftė! Po pres. Durova kohėra qė s'mbahen mėnd, akoma duroj. Ėmrin e kam Belibardh, elimeja ime ka vdekurė, quhej Borėbardhė, vajza quhej Detbardhė; po ē'tė tė llafos mė parė, o njėri! Eh! - psherėtiu Belibardhi i pikėlluar.

Shfryu njė ēast si njė rrymė e fuqishme ere, aq sa gati e rrėzoi Fatosin, pastaj nisi tė rrėfente pėr jetėn e vet. Tha se ai dhe gruaja kishin vuajtur shumė. Kur po ndėrtonin kalanė, gurėt i sillnin nga malet, qė nga mali i Nikolicanjit. Ngarkoheshin burra e gra. Mbanin nga dy tre gurė secili nė krahė ose nė kurriz (guri mė i vogėl peshonte sa dhjetė buaj bashkė). Bartte gurė edhe Borėbardha, gruaja e tij. Ai ndėrkohė ishte bari, ruante delet. Vajza, Detbardha, ishte e sėmurė.

Njė ditė Borėbardha sillte dy gurė tė skalitur pėr jastėk pėr pajė pėr tė bijėn, mirėpo dikush e ndali nė rrugė dhe i tha se lodhej mė kot. Detbardha e saj kishte vdekur. Gruaja u pikėllua shumė nga ai lajm i papritur. Lėshoi gurėt nė vend rrėzė malit dhe filloi tė gjuante tokėn me shkelma. Pak mė tutje buronte uji qė ushqente kėnetėn. Borėbardha i futi njė shkelm dheut dhe burimi sakaq u bllokua. Vazhdoi mė tej duke gjuajtur me shkelma pėranash kėnetės derisa mbylli gjithė kanalet kulluese tė ujėrave, qė tė pėrmbytej e tėrė fusha. Dhe vėrtet u pėrmbyt ēdo pėllėmbė e saj me gjithė tė mbjellat. Mė tutje i hyri me shkelma njė kodre dhe e vėrviti atė mbi shtėpitė e njė fshati, derisa u shembėn, njėlloj si tė kishte rėnė tėrmet. Kur i dolėn pėrpara ullinjtė, e tėrbuar siē ishte, Borėbardha u sul dhe zuri t'i shkulė njė e nga njė, si tė ishin preshė. Ec e shkul, ec e shkul, i la shkretė tėrė fshatrat, njėri pas tjetrit. Mbasi kishte arritur nė Currilė, dikush u kujtua ta qetėsonte, duke i thėnė se vajzėn e kishte ende gjallė. Atėherė Borėbardhės i qeshi fytyra dhe hoqi dorė nga ullinjtė. Ja, ē'nėnė ishte Borėbardha.

Belibardhi i kulloste dhitė nėpėr pyllin aty rrotull Kalasė sė Elimokastrės dhe nė mbrėmje i strehonte nė shpellėn e elimėve, nja dyqind kėmbė mė poshtė. Atė ditė, qė Borėbardha shfrynte dufin mbi ullinjtė, kusarėt i zunė pritė Belibardhit pėr t'i vjedhur dhitė. Ishte mbrėmje dhe ai po e mbyllte kopenė nė shpellė. Papritur e goditėn me shigjeta nė sy aq sa u verbua. Atė ēast, ashtu tė verbėr e tė pėrgjakur Belibardhin e mbėrtheu njė zemėrim i tėrbuar, saqė hyri nė shpellė, zuri t'i rrėmbente njė e nga njė e dy e nga dy dhe i thėrmoi me duar tėrė dhitė, vetėm e vetėm tė mos i merrnin kusarėt. Ndėrkohė mbėrriti Borėbardha. Sapo e pa tė verbur burrin, u bė rishtas si e marrė, u turr mbi kusarėt dhe i ndoqi gjatė gjithė natės, derisa i vrau njė pėr njė. Si e mori hakun e Belibardhit u mblodh e qetė nė shtėpi. Mirėpo aty gjeti tė vdekur vajzėn, Detbardhėn. E raskapitur siē ishte dhe e dėshpėruar, zuri tė shkulte flokėt, tė griste fytyrėn dhe trupin me thonj dhe mė nė fund u ngjit nė majė tė kalasė dhe u hodh nė greminė. Trupi i saj u copėtua nėpėr tehet e shkėmbinjve…

- Si ēė e sheh vate e elimeja ime, Borėbardha… Vate e bila, Detbardha… Nuku janė mė… Nuku janė mė as vėllezėrit elimė, vanė edhe ata… Kur dojėn tė ndreqnin kalanė e prishur kaha hasmi, se kishėm hasėm tė madh e na, andaj bėnim kala, tė mbronim vėndė, se kaha mbiu njė re meshkash tė mėdha qė u hinin nė hundė e veshė e vdisėn. Ata qė mbetėn lanė vėndė e ikėn mėrguar… E u mbeta i vetėm, i qorrosur nė gravė tė elimet, si qė mė gjete, - psherėtiu bubullimthi Belibardhi, tėrė nostalgji pėr tė kaluarėn, pas njė cope heshtjeje tė rėndė.

Fatosit, tė prekur shumė, iu mblodh njė komb nė grykė, prej atij rrėfimi pikėllues dhe nuk foli dot, megjithėse diē donte tė thoshte.

Ndėrkaq erdhi Kostandini me njė thes plot me bukė, qė e uli pėrdhe duke dihatur.
- Tė sollėm ca bukė, po i do?! - iu drejtua Fatosi Belibardhit, duke vendosur shtatė a tetė copė grumbull tre-katėr metra larg gjigantit.
- Aman, era bukė tė bjerė! - bubulloi elimi dhe, siē ishte shtrirė, u zgjat e me nuhatje gjeti grumbullin e bukėve qė i pėrlau si njė kafshatė.
- Bobo, ē'llupės! - u ēuditėn njėzėri Fatosi e Kostandini.
- Ha! Mė ra pak erė si bukė, ca drudhe ishin, - tha Belibardhi paksa i zhgėnjyer, duke lėpirė buzėt me tėrė atė gjuhė.
- Do tė dukemi prapė, do tė tė sjellim sa tė duash! - ia ktheu Fatosi elimit, me njė ton qetėsues.

Ndėrkohė mendoi se ishte ēasti pėr t'u ndarė. Duhej tė shihnin kalanė, rrėnojat e sė cilės ngriheshin disa dhjetėra metra mė lart si kurorė nė majė tė malit, puset ku pinin ujė elimėt, shpellat e tyre dhe sa e sa gjurmė tė tjera pėr tė cilat dėshmonin rrėfenjat popullore ēame, dėshmonte edhe pasioni i Kostandinit, mikut tė tij, ēam i krishterė.

- Pėr hair kloftė!… U pres!… Dihmė gjuaj ka ju…, - psherėtiu rishtas zėtrashi Belibardh.
- Pėr hair! - u pėrgjigjėn zėhollėt teksa morėn udhėn pėrpjetė drejt mureve tė kalasė sė Elimokastrės.
Ngjitja bėhej gjithnjė e mė e vėshtirė nėpėr errėsirėn qė priste tė pėrēahej, tė zbardhej e tė zhbėhej prej flakėrimave tė agut qė ende nuk po dukej… Errėsirė… Dihatje… Dihatje dhe rishtas errėsirė nė pritje tė djegies prej dritės sė agut…

Fatosi hapi befas qepallat e syve dhe brendia iu mbush sakaq me dritėn e ditės sė re… Po mrekullitė e natės sė shkuar… elimi… kalaja?!…
U mendua njė ēast dhe aty pėr aty kuptoi se kishte parė njė ėndėrr tė bukur… Ajo botė e rrallė ishte frut i saj… Ėndėrroi gjithēka qė pėrfytyroi imagjinata e tij e ngacmuar nga rrėfimet e Kostandinit… Dhe ndihej plot e pėrplot me dritėn e ditės sė re… Njė ditė mė shumė nė Ēamėri…

Ndėrkaq Kostandini ishte zgjuar. Dukej i menduar… Diē bluante nė kokė… Ndoshta rikujtonte edhe ai ėndrrat e natės sė shkuar… Tė kishin parė tė njėjtat ėndrra?!… Kush e di?!…
- Eh! - murmuriti Kostandini psherėtimthi. - Njėriu!… Njė qenie sa e menēur dhe e ndėrlikuar… E ndėrlikuar jeta e tij… E ndėrlikon vetė ai… Lėmsh tė pazgjidhur e bėn jetėn e vet njėriu ndonjėherė… Dėshiron diēka tė mundur e s'mundet… Ia bėn tė pamundur njė tjetėr njėri… Njėriu pengon njėriun… Njėriu ha njėriun, bre Fatos vėllai… siē hėngri njėriu njėrinė dikur kėtu nė Ēamėri… mė kėpton dot a jo?!… Kjo ėshtė jeta…

Fatosi tundi kokėn nė shenjė pohimi si tė bashkohej me atė brengė tė fshehtė tė tė zotit tė shtėpisė, megjithėse diēka nuk i pėlqeu nė mėnyrėn se si filozofonte pėr jetėn… Diēka nuk shkonte… Diē e mundonte tė gjorin Kostandin… Ndihej njė lloj druajtjeje, njė lloj pendese, lodhje a tėrheqje gjer nė stėrmundim nė atė filozofim… Ē'e shqetėsonte vallė njeriun e mbrojtur tė Asfalisė, qė atė ēast ndihej aq i pambrojtur?!…

- Mendoj se ka ardhur ēasti tė ndahemi, bre vėlla!… Tė lutem mė kėpto!… Je i padėshiruar pėr shtetin tėnė… Dhe zotrote e di se nuku bėnet shaka me ujėt e detit dhe punėt e mbretit…, - vazhdoi ai me njė gjysmėzė tė pikėlluar.
- Ē'ėshtė ai llaf?!… Patjetėr Kostandin vėllai… U bėmė dhe do tė mbetemi miq dhe miku nuk e vė nė siklet mikun… Qė tani do tė ndahemi! - brofi Fatosi i qeshur, pa e dhėnė veten, megjithėse diē iu kėput nė shpirt.
- Do tė tė pėrcjell gjer nė kufi, Fatos vėllai… andej ti e di vetė udhėn, kaluar malit dhe nė vėndin tėnd… Tė mė kėptosh, bre vėlla, nuk mė dhėmet vetėheja, mė dhėmen djeltė se i kam me punėra tė mira nė shtetin tėnė…

- Djemtė i paē me jetė!… edhe vet mė rrofsh sa njė elim!… Pa unė kėtė punė kam… Do kthehem nė Shqipėri dhe do vazhdoj luftėn time… pėr Ēamėrinė…, - ia ktheu Fatosi, pa e hequr tė qeshurėn prej fytyrės.
- Ti luftėn tėnde, unė timen… Mė duhet ta ruaj Ēamėrinė kaha njėrėz si ti, bre Fatos, - u qesh edhe Kostandini.
Qesh njėri e qesh tjetri dhe, nga shakaja nė shaka, sikur e hodhėn mbrapa krahėve atė brengė tė hidhur qė shkakton pėrherė fjala "ndarje"…

Ishin vėllezėr tė kahershėm tė njė gjuhe e gjaku e megjithatė duhej tė jetonin tė ndarė, siē jetonte e ndarė edhe Ēamėria prej truallit amė, Shqipėrisė… Le tė jetonin tė ndarė e tė pėrmalluar dhe jo tė armiqėsuar siē dėshironin paria e grekėve nė jetė tė jetėve… Le tė jetonin tė ndarė derisa njė ditė Zoti tė bėnte mrekullinė: t'i kthente ēamėt nė Ēamėri…
Befas jehoi njė melodi e pikėlluar klarinete, qė mbushi hapėsirėn dhe shpirtrat e tyre… Ishte melodia e njė kėnge tė njohur ēame… Kėngėtari grek i kėndonte me dashuri e dhimbje Salushes, sė Bukurės sė Dheut ēam…

[ Kthehu ]